(parengta pagal Lindsay Small straipsnį)
Paskatinę savo vaiką skaityti kuo daugiau ir kuo įvairesnių knygų, Jūs suteiksite jam (ar jai) geriausią išsilavinimą, kokį tik galima gauti. Tačiau kartais taip sunku įtikinti vaikus perskaityti knygą. Štai keletas patarimų, kurie galbūt sukels Jums naujų idėjų.
BIBLIOTEKOS DIENA
Jei gyvenate netoli nuo bibliotekos, paskelbkite savo namuose vieną savaitės dieną „Bibliotekos diena“. Tai ta diena, kai einate į biblioteką pasikeisti knygų. Būtinai veskitės ir vaikus, leiskite jiems kartu su Jumis naršyti knygų lentynose. Neįteikite knygų vaikui tiesiai į rankas – žinoma, Jums ir bibliotekos darbuotojams atrodo, kad Jūs žinote geriau, ką reikia vaikams skaityti, bet taip Jūs atimate iš vaiko malonumą rinktis knygas, be to, parodote, kad biblioteka – suaugusiųjų vieta, kur jie viską kontroliuoja, o vaikas yra pašalinis. Tegul biblioteka vaikui būna sava, neraginkite jo (ar jos) ir leiskite rinktis knygas tiek laiko, kiek tik jis (ar ji) nori.
Jei užsakote knygas vaikui – tegul jis (ar ji) turi savo atskirą bibliotekos skaitytojo kortelę, koks mažas bebūtų.
SKAITYKITE KARTU SU SAVO VAIKU
Mažiems vaikams labai patinka jaukiai susirangyti prie mamos ar tėčio ir kartu skaityti. Galite skaityti pakaitomis – vieną puslapį Jūs, kitą – vaikas, taip bus įdomiau ir naudingiau, ypač jeigu jis (ar ji) dar tik mokosi skaityti. Skaitykite kuo išraiškingiau – vaikas taip pat išmoks taip daryti, tai padės jam (ar jai) geriau suprasti, ką skaito, o taip pat bus labai naudinga praktika, nes mokykloje kartais reikia skaityti garsiai.
SKAITYKITE SAVO VAIKUI
Netgi suaugusiems kartais patinka, kai jiems kas nors skaito, todėl skaitykite savo vaikams. Tai tikrai svarbu, kai vaikai maži. Tačiau galima rasti knygų, kurių, garsiai skaitomų, mielai pasiklausys ir jaunas, ir senas. Jeigu vaikus turite kelis, paprašykite, kad vyresnieji kartais paskaitytų mažiesiems.
KAIP IŠSIRINKTI KNYGĄ
Jei kokia nors knyga buvo Jūsų mėgstamiausia vaikystėje, tai dar nereiškia, kad ir Jūsų vaikams ji patiks. Laikai pasikeitė, dabar vaikiškų knygų pasirinkimas daug didesnis. Patarkite, bet nebūkite įkyrūs - leiskite vaikams skaityti skirtingą literatūrą ir atrasti, kas jiems labiausiai patinka. Jei norite, kad jie mylėtų knygą, turite palikti jiems laisvę knygas išsirinkti patiems.
AR BŪTINA SKAITYTI KNYGĄ IKI GALO?
Suaugę žmonės dažnai nebaigia skaityti knygų, kurias pradėjo. Prisipažinkime – kai kurios yra tokios nuobodžios, kad mums nebeįdomu sužinoti, kuo jos baigsis. Jūsų vaikas yra toks pats! Mokyklose iš vaikų tikimasi, kad jie skaitys viską, ką privalo perskaityti, bet juk kartais tai neįmanoma. Nesakau, kad reikia leisti vaikams numesti šalin kiekvieną pradėtą knygą, bet jeigu jie skaitydami nepatiria jokio džiaugsmo, tai pagalvokite, ar tikrai ta knyga tokia gera ir vertinga, kad reikalautumėte iš vaiko ją baigti.
GROŽINĖ IR NEGROŽINĖ LITERATŪRA
Gal Jūsų vaikas nemėgsta grožinės literatūros - apsakymų, apysakų, romanų? Nepulkite į neviltį! Jei vaikas skaito gerai parašytą knygą, tai jau didelė sėkme, nesvarbu, koks knygos žanras. Gerai vien tai, jeigu jis (ar ji) dėmesingai perskaito užrašus ant maisto pakuočių per pusryčius – pats skaitymas šiais laikais yra didelė vertybė! Gal Jūsų vaikas mėgsta ne grožines, o tas knygas, kuriose yra pateikiama daug informacijos? Yra daugybė vaikiškų enciklopedijų. Parodykite jam bibliotekoje lentynas, kuriose sudėtos ne grožinės, o pažintinės ir mokslinės knygos ir žurnalai – daugelis garsių mokslininkų vaikystėje skaitė knygas, kurios paprastai laikomos per sunkios vaikams.
Jei yra finansinių galimybių, užsakykite vaikui žurnalą.
SKAITYMO METAS
Kai kuriose šeimose tam tikras dienos laikas skiriamas skaitymui – visi šeimos nariai patogiai įsitaiso kas kur - ant mėgstamos sofos, krėsle ar prie stalo, ir skaito. Dažnai tai vakaro metas, po darbų, kitur – laikas prieš einant miegoti arba savaitgalio popietė. Kai kurie žmonės mėgsta, jei tuo metu namuose tyliai skamba rami muzika (bet čia kartais sunku suderinti skirtingų šeimos narių muzikinį skonį). Visi rūpesčiai atidedami, o į telefono skambučius galima ir neatsakyti.
Jūs paklausite - o kur tada padėti televizorių, kuris yra Jūsų šeimos narys ir geras vaikų draugas? Specialistai sako, jog užkrečia tik pavyzdys - jei vaikai nuolatos mato, kaip mamos ir tėčiai, seneliai ir senelės, broliai ir seserys atsisako televizoriaus, sakydami - “nežiūrėsiu, geriau einu paskaityti, labai noriu pabaigti tą knygą” ir panašiai, labai tikėtina, kad tokį elgesį pradės mėgdžioti ir vaikai. Bent jau tikimybių, kad taip atsitiks, yra daugiau, negu barant vaikus už neskaitymą patiems sėdint prie televizoriaus. Juk skaitymas yra malonumas, neslėpkite to nuo vaikų, aptarinėkite perskaitytas knygas garsiai, ginčykitės dėl jų su artimaisiais ir draugais ir pasistenkite, kad knygos ne tik tvarkingai stovėtų lentynose, bet ir gulėtų miegamuosiuose, svetainėje ant staliuko ir net virtuvėje - tikėtina, kad taip gulinti knyga skaitytojo sulauks greičiau, negu pagarbiai įkalinta spintoje.
Skatinkite vaikus su knygomis elgtis pagarbiai, bet jokiu būdu nebarkite, jei jie netyčia knygas suteps, aplies, jei iš jų staiga pabirs lapai. Leiskite skaityti lovoje, lauke ant žolės, valgant ir keliaujant. Kuo labiau suskaityta knyga, tuo didesnį darbą ji atliko.
UŽRAŠAI
Nupirkite vaikui specialų sąsiuvinį, kurioje jis (arba ji) galėtų užrašyti perskaitytas knygas ir savo mintis, kilusias beskaitant. Paskatinkite vaikus įvertinti knygas – pavyzdžiui, penkiomis žvaigždutėmis, - ir dalintis knygomis su draugais.
Mažiems vaikams galbūt patiks toks spalvingas „ vikšrelis“: iš spalvoto popieriaus iškirpkite skritulius. Pirmąjį išpieškite, kad atrodytų kaip linksmas veidukas ir pakabinkite ant vaiko kambario sienos. Kiekvieną kartą, kai Jūsų vaikas perskaito knygą, and naujo skritulio užrašykite jos pavadinimą ir prikabinkite prie „galvos“ – tai bus „vikšrelio“ kūnas. Galite ir vyresniems šeimos nariams sukurti tokius „vikšrus“, taip vaikas žinos, kiek kas šeimoje skaito knygų, ir gal net panorės pirmauti 
.
Viena mama pati rašė savo sūnaus skaitymo dienoraštį nuo pat jo pirmųjų knygų, pažymėdama ten kiekvienos knygos pavadinimą, datą, kada pradėta skaityti, kada baigta, ir ženklą, rodantį, ar vaikui patiko. Dabar jos vaikas, jau paauglys, pats tai daro, dėdamas internetines „šypsenėles“, ir mėgsta peržiūrinėti savo skaitytų knygų sąrašą.
PASKUTINIS IR SVARBIAUSIAS PATARIMAS
Jeigu norite, kad Jūsų vaikas skaitytų, nepamirškite skaityti patys.
Rodyk draugams
